Japonijoje teko lankytis pavasrį, žydint medžiams- sakuroms, tuo ypač žavisi patys japonai.

Gamtos teko matyti ir gyventi joje-palapinėse, pakankamai daug, įvairios, klimatas subtropinis- bambukų giraitės, pajūryje citrinmedžių derančios plantacijos, augmenija bujoja visus metus.

Japonijoje stipriausią įspūdį paliko keli dalykai, kuriuos patyriau atvykęs gan greitai.

Pirma- tai žmonių paslaugumas, jei vienas japonas kam padeda tai už tai jam ir dėkoja.

Man tap pat nekartą teko tai patirti, pavyzdžiui atvykus vėlų vakarą ant dviračio, buvome trise, prie tunelio per sąsiaurį, pribėgo čia dirbantis japonas, mojuodamas rankomis kad toliau važiuoti dviračiu negalima. Ir ėmė vestis, rodydamas kelią kitur, paskui pradėjo bėgti, sušilo, ėmė prakaituoti...bego ne mažiau pusantro kilometro iki kito tunelio skirto pėstiesiems ir dviratininkams. Deja jau buvo po 11val. vakaro ir jis nebeveikė, japonas, apie 30m. vyras, ėmė garsiai dejuoti, kartu galvodamas ką daryti, susikalbėjimas buvo daugiau kūno kalba. Gryžome atgal ir jis, darbo metu, mus po vieną su dviračiu, savo nedidelia mašina pervežė į kitą sasiaurio pusę.

Kitas dalykas- tuoletai pakelėse. Kompiuterizuoti, jau seniau kaip prieš dešimt metų, labiau nustebino švara, grojanti maloni lengva muzika ir prieš tavo nosį gyvų gėlių puokštė-kompozicija. Sakoma kad ši vieta parodo šalies kultūros lygį.

Japonijoje be pravažiuotų apie 1500km. dviračiu labai pasisekė ne sezono metu užlipti į šventą Fudzijamos kalną.

daugiau nuotraukų