Turkmėnijoje išvirta žuvienė
Turkmėnijoje išvirta žuvienė

  Esu Gintautas Deksnys, pirma kelionė į šį pasaulį- 1965.09.02 Vilniuje, ir nuo tada gyvenu man žaviausiame mieste. Patinka būti gamtoje,  esu įgijęs agronomo specialybę. Su malonumu auginu, prižiūriu nedidelį sodą, daržą, laikau bičių, nors tai labiau kaip hobis ir gyvenimo būdas. Namai taip pat gamtoje, prie upelio ir miško. Yra posakis, kuriam pritariu, nes taip ir jaučiu, kad tikras gyvenimas yra kitoje durų pusėje.

 Smagu visuomet turėti, nors sezono metu, sveiko ir šviežio maisto, kurį

mėgstu ir gaminti. Kelionėse, gamtoje tai puiki proga dalintis ir mėgautis šio užsiėmimo rezultatais. Vienas iš mano firminių patiekalų-uzbekiškas plovas, paruoštas ant ugnies-kazane(spec.puodas), kurį atsivežiau iš kelionės per centrinę Aziją.

 Dauguma keliaujame, visur ir įvairiai. Man atėjo laikas, kai supratau,kad

nėra geriau kaip- dviračiu. Šia sveikiausia transporto priemone judėti

ir jaustis laisvu be galo smagu. Teko keliauti Baltijos, Viduržemio, Juodosi-

os jūros pakrantėmis, kirsti Pirėnų kalnus, grožėtis gamtos ir gyvenimo idilija apvažiuojant  žydruosius Šveicarijos ežerus. Tolimų, daugiadienių ke- 

lionių pradžia buvo- su BalticCycle 2008m. žygyje- Šilko keliu. Važiavau nuo Stambulo iki Samarkando- per Turkiją, palei Juodają jūrą, kalnuotają Gruziją  ir Azerbaidžaną, saulėtają Turkmėniją ir Uzbekiją. Po poros metų,

vėl su tarptautine grupe ir taip pat vadovaujant fizikui Sigitui Kučui (galiu la-

žintis, šis šaunus žmogus- daugiausiai dviračiu po pasaulį keliaujantis lietu-

vis). Kartu apvažiavome Ararato kalną- Kaukazo kalnų akmenuotais keliais

per  Armėniją, Iraną, Turkiją vėl į svetingają Gruziją. Šioje kelionėje su

keliais bendražygiais pasinaudojome galimybe ir sėkmingai užkopėme, tik

jau be dviračių, į legendinio kalno viršūnę-5165m.

 

 

 

Ant Ararato kalno
Ant Ararato kalno

Baigiasi viena kelionė,planuojame ir laukiame naujos, ką jos mums duoda? Noriu prisiminti vieno iš dviejų pirmų žmonių užkopusių į Everestą-Tensingo žodžius:

 "Aš sužinojau, kad negalima tapti geru alpinistu, kad ir koks vikrus būtum, jeigu neturi optimizmo ir draugiškumo jausmo.Draugai- ne mažiau svarbūs negu žygdarbis. Bendros pastangos- vienintėlis sėkmės laidas; egoizmas menkina žmogų. Ir dar pamoka: nė vienas žmogus nei kalnuose, nei kur nors kitur negali laukti iš kitų daugiau, negu pats duoda jiems."